Paslaptingi artefaktai – mįslės iš senovės

Nuo žemės susikūrimo pradžios mūsų planetoje gyveno tūkstančiai civilizacijų, kurios paliko gilų pėdsaką pasaulio istorijoje. Kaip sakoma mokslas niekada nestovi vietoje, tad iki pat šių dienų archeologai aptinka įdomius radinius, kurie padeda įminti istorines paslaptis, išssiaiškinti, koks gyvenimo pobūdis vyravo seniausiose žmonijos istorijos etapuose. Tačiau kartais archeologiniai radiniai būna tokie netikėti ir neįprasti, jog net šios srities ekpertams užmina dar didesnes istorines mįsles. Nepaisant visų šiuolaikinių tyrinėjimo galimybių, iki šiol egzistuoja keistų radinių, dėl kurių ginčijasi įvairių sričių mokslininkai. Tad šį kartą kviečiame susipažinti su atrastais nepaaiškinamais istoriniais artefaktais, kurie sužadins smalsumą net ir nesidomintiems senovės istorija!

Senovės graikų kompiuteris – Antikiteros mechanizmas

Antikiteros mechanizmas vadinamas pirmuoju mechaniniu kompiuteriu pasaulyje ir iki šiol laikomas vienu įspūdingiausių atrastų archeologinių artefaktų. Neįprastas radinys buvo atrastas tarp sudužusio laivo liekanų, 45 metrų gylyje, prie Antikiteros salų krantų (netoli Graikijos). Patį mechanizmą sudaro dėžė su išorėje esančiais ciferblatais (laikrodžio plokštelės, kuriose sužymėti padalijimai valandomis bei minutėmis) ir viduje sumontuotu krumpliaračių rinkiniu. Mokslininkai nustatė, jog įrenginys buvo skirtas apskaičiuoti dangaus kūnų padėtį, taip pat galėjo tarnauti kaip astronominis kalendorius, sekantis pasikartojančius įvykius, prognozuoti saulės užtemimus. Labiausiai mokslininkus suglumino atrasto įrenginio sudėtingumas. Kadangi buvo nustatyta, jog pats mechanizmas yra maždaug 2000m. senumo ir atsižvelgiant į jo amžių pabrėžiama, jog įrenginys turėjo būti daug pažangesnis už visus kitus to meto mechanizmus ar instrumentus. Mechaninio kompiuterio atradimas privertė mokslininkus pripažinti, kad jų suvokimas apie senovės graikų inžineriją gali būti klaidingas. Nieko panašaus į šį įrenginį nėra ir neminima jo sukūrimo laikotarpio žinomuose raštuose. Remiantis turimomis žiniomis, šis mechanizmas net neturėtų egzistuoti. Pasak Kardifo universiteto profesoriaus Michaelo Edmundso, vadovavusio šį mechanizmą tyrusiai komandai:
„Šis atrastas prietaisas yra nepaprastas ir vienintelis toks. Dizainas gražus, prietaisas visiškai tinkamas naudoti astronomijai. Nuo to, kaip sukurtas mechanizmas, tiesiog atvimpa žandikaulis. Kad ir kas tai padarė, padarė tai itin kruopščiai”. Profesorius taip pat pridūrė: „…kalbant apie istorinę ir retumo vertę, šį mechanizmą turiu laikyti vertingesniu už Moną Lizą.”

Sakaros paukštis – Egipto lėktuvas

Sakaros paukštis, atrastas 1898 m. atliekant kapaviečių kasinėjimus Egipte. Kaip jau matoma iš pateikto paveiksliuko, archeologinis radinys yra paukščio formos, pagamintas iš platano medienos. Artefaktas sveria kiek mažiau nei 40 gramų, o jo sparnų plotis siekia daugiau nei 17 cm. Nustatyta, jog radinys turėtų būti maždaug  2200 metų senumo. Dokumentų ir kitų duomenų trūkumas leido spėlioti apie šio atrasto archeologinio artefakto funkciją. Iš tiesų senovės egiptiečiai gerai žinojo aviacijos principus, tačiau vis dar nėra aišku ar šis artefaktas taip pat galėjo būti susijęs su aviacija.
Tad koks buvo šio atrasto objekto tikslas? Vis dar spėliojama, jog radinys galėjo būti tiesiog pasiturinčio Egipto vaiko žaislas, arba galbūt jis galėjo būti naudojamas tam tikrose ceremonijose ir turėti kokią nors apeiginę paskirtį. Nepriklausomai nuo vyravusių įvairiausių spekuliacijų, objektas pasižymi tik keliais tikroviškais paukščio bruožais. Jo vertikali uodega, nėra panaši į jokį žinomą paukštį ir labiau primena lėktuvo ar sklandytuvo uodegą. Žinomas Egipto gydytojas, archeologas, parapsichologas bei aiškiaregys Khalil Messiha spėjo, kad senovės egiptiečiai galėjo sukurti pirmąjį orlaivio modelį. Laikui bėgant mokslininkai priėjo prie išvados, kad dėl tuomet vyravusio technologijų bei žinių trūkumo, artefaktas tikrai negalėjo reprezentuoti tokią oro transporto priemonę kaip lėktuvas, tačiau iš tiesų tai galėjo būti pirmasis pasaulyje sukurtas sklandytuvo modelis.

Naskos piešiniai

Naskos piešinius pirmieji atrado JAV mokslininkai, 1930 m. Piešiniai išsidėstę dykumos plote ir maždaug užima 450 kvadratinių kilometrų plotą, o kai kurių ilgis viršija 200 m. Juose pavaizduotos įvairios linijos, geometrinės figūros, gyvūnai. Piešiniuose vaizduojami objektai iki pat šių dienų mokslininkams užmina vis daugiau istorinių mįslių, sunku išsiaiškinti kokia šių objektų paskirtis (daugelis mano, kad piešiniuose gali būti atvaizduoti žvaigždynai). Teigiama, jog šiuos piešinius galėjo sukurti Naskos kultūros žmonės tarp 200 m. pr. m. e. (prieš mūsų erą) ir 600 m.  Nesvarbu, ar piešiniai buvo sukurti dievams, ar dėl kokių nors kitų priežasčių, tačiau akivaizdu, kad jie buvo skirti stebėjimui iš dangaus. Kadangi Naskos piešiniai geriausiai  yra matomi iš oro arba nuo aplinkui esančių kalnuotų vietovių. Tyrėjams vis dar sunkiai sekasi išsiaiškinti, kaip jie galėjo būti suprojektuoti ir sukurti, jei kas nors nebūtų vadovavęs piešinių kūrimo procesams iš viršaus. Dažnai teigiama, jog piešiniai neabejotinai turi kažką nežemiško, o kol kas galime tik žavėtis šiomis nuostabiomis figūromis ir toliau domėtis, kaip ir kodėl jos buvo sukurtos.

Piri reis žemėlapis

1929 m. grupė istorikų aptiko nuostabų atradimą – žemėlapio fragmentą, nupieštą ant gazelės odos. Po studijų ir įvairiausių atliktų tyrimų istorikai nustatė, kad tai tikras žemėlapis, kurį 1513 m. nubraižė Piri Reisas (turkų laivyno admirolas). Žemėlapyje pavaizduota Europa, Šiaurės Afrika, Brazilijos pakrantė, kelios salos: Azorų, Kanarų bei mitinė Antilijos sala. Labiausiai istorikus suglumino faktas, jog žemėlapyje akivaizdžiai pavaizduota net Antarktida, kuri oficialiai atrasta daugiau kaip 300 metų vėliau nei, kad buvo sukurtas šis žemėlapis. Labiausiai glumina žemėlapyje išsamiai aprašoma Antarktidos topografija, kurios nemaskuoja ledas. Dauguma mokslininkų įsitikinę, jog Antarktidos žemyną ledas dengia mažiausiai 100 tūkst. metų, o Antarktidos paviršiaus žemėlapis buvo sudarytas tik 1949m. bendromis britų ir skandinavų mokslininkų pastangomis, naudojantis šiuolaikinės technologijos įrangomis, kurios žemės paviršių gali įžvelgti net po mylios storumo ledo sluoksniu. Diskusijos dėl atrasto žemėlapio vyksta iki pat šių dienų, dažniausiai keliamas klausimas: “kaip gi turkų admirolas prieš pusę tūkstantmečio galėjo sudaryti žemėlapį žemyno, kuris nebuvo oficialiai atrastas bei išsamiai atvaizduoti šio žemyno topografiją, jeigu Antarktidą dengė storas ledas?”

Taigi čia aprašyta tik keletas neįprastų archeologinių atradimų, tačiau tokių nepaaiškinamų artefaktų vyrauja kur kas daugiau! Pasaulio istoriją kausto daugybę paslapčių, kurios nėra aprašomos istorijos vadovėliuose, kurių įminti nepavyksta net ir šių laikų mokslininkams… Galbūt perskaitęs šį straipsnį, norėsi atgaivinti savo istorines žinias ir toliau palavinti protą?
Išbandyk mūsų protmūšį apie istoriją!